- kartimas
- kartìmas sm. (2) 1. NdŽ kartus daiktas: Kartimo neragavęs, ir saldimo neišmanys LzP. Užsidėk to kartimo (kokių krienų) – būs stipriau Vkš. Sūrimelius, kartimeliùs mes vyrams laikom KlvrŽ. 2. K → karsti. \ kartimas; apkartimas; sukartimas
Dictionary of the Lithuanian Language.